Šarma užkrito veidą,
Šarma užkris akis
Ir sutemos palaidos
Dangstys jas per naktis.

Dangstys, o ryto saulė,
Lūš spinduliu jose –
Lydės mane pasaulin
Jų nuostabi šviesa.

Ir ves kelelių vingiais,
Į tolumas dulsvas,
Vynios beržai aptingę,
Į debesų kasas.

Dar laikas ne išdildys
Klajokliškų sapnų,
Skubėsiu pasišildyt,
Prie laukiančių akių.

Kažkur ir laumių burtai,
Miražais dar kuždės,
Bet švies brangiausias turtas
Ir į namus lydės...

Iš sopulio aš mirčiau,
Jei šviest paliautų jos;
Aš blogio neatskirčiau
Be tos šviesų Šviesos.