Šviesa
Šarma užkrito veidą,
Šarma užkris akis
Ir sutemos palaidos
Dangstys jas per naktis.
Dangstys, o ryto saulė,
Lūš spinduliu jose –
Lydės mane pasaulin
Jų nuostabi šviesa.
Ir ves kelelių vingiais,
Į tolumas dulsvas,
Vynios beržai aptingę,
Į debesų kasas.
Dar laikas ne išdildys
Klajokliškų sapnų,
Skubėsiu pasišildyt,
Prie laukiančių akių.
Kažkur ir laumių burtai,
Miražais dar kuždės,
Bet švies brangiausias turtas
Ir į namus lydės...
Iš sopulio aš mirčiau,
Jei šviest paliautų jos;
Aš blogio neatskirčiau
Be tos šviesų Šviesos.