Šventą pavasarį – po Valentino
Tėvai gėrė mėtų arbatą
ir šoko valsą.
Apsukę ratą
pajuto: galva apsisuko,
dangaus jėga mėto —
ir krito į žibuoklėm kvepiančią lovą
linksmi, laimingi, pailsę...
Kitą rytą jie kėlėsi vėliau,
buvo gražiai ir keistai susivėlę,
valgė sūrį ir karamelę.
Išgėrę meile kvepiančią kavą,
ilgai mįslingai tylėjo
ir į darbą vėlavo.
Laiku atėjo pavasaris,
žydėjo obelys, braškės, gėlės.
Grįžę gandrai ant stogo
džiugiai kleketavo
lyg kviestų stebėti dangų:
jis tavo, jis tavo,
jis tuoj bus tavo...
Vėliau tapo karšta,
kažkas iš oro spaudė naudos vašką
toli, bet ruduo viską sustatė į vietas —
vietoj klaustuko padėjo tašką.
Mama kasdien storėjo,
o Tėtis iš jaudulio sublogo,
kai gandrai linksmai žiūrėjo
į mūsų namo stogą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): xxxxx
Sukurta: 2013-07-09 12:31:01
ar būtina antrą kartą paminėti pavasarį, juk ir taip aišku iš pirmos eilutės? užtektų pradėti
--Žydėjo obelys, braškės, gėlės --
,arba pakeisti pirmą eilutę
-- Šventą vakarą – po Valentino --
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-08 23:47:33
Patiko
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-07-08 23:39:28
Smagiai čia... apie tą pradžią :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-07-08 23:27:18
Svarstyklių ženklas sulaukė papildymo... ;)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-07-08 21:30:32
:))) Viskas tik į gera, kas gerai biagiasi...