Santrauka:
Meilės vyturys pakyla
O mano baltas topoli, tu išlikai,
Kai nužydėjo net dangaus melsvumas,
Sugrubo jūržolių žali šilkai --
Jau liepų aušros su šešėliais grumias --
Tik tavo meilės vyturys pakyla
Aukščiau už dangų ir aukščiau už gėlą,
Tyrai taip šaukia mano baltą lyrą --
O žodžiai, žodžiai, kibirkštį įskėlę
Vėjuotą naktį, vasarai išėjus
Į nežinią, į užmaršties gėlynus --
Išmokiau tarti tavo vardą vėjus
Ir rudenio laukus taip nykiai plynus,
O mano baltas topoli, tu išlikai,
Kai nužydėjo net dangaus melsvumas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-10 00:40:14
O ką aš sakiau? Sugebate!
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-07-09 17:36:41
Miela skaityti. Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-07-09 00:16:25
Toks stiprus tas aukštis...
Puikus darbas!
:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-07-08 19:31:20
Na, tikrai, toks pakylėtas. Labai profesionaliai atliktas darbas.
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-07-08 16:26:39
Kaip gražu. Atrodo, kad pakyli aukštai aukštai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-08 14:49:52
tas topolio nužydėjimas ir mane užbūrė.Gilu, tikra.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-07-08 14:04:22
Grynoji lyrika, pilna išnešiotų ir subrandintų žodžių gelmės.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-07-08 14:01:52
O mano baltas topoli, tu išlikai,
Kai nužydėjo net dangaus melsvumas...
Pažįstamas šios autorės braižas, lyrika, visada žavu. Sėkmės didelės.
Tik mašinali klaidelė paskutiniame žodyje, paprašykite, kad pataisytų.