O mano baltas topoli, tu išlikai,
Kai nužydėjo net dangaus melsvumas,
Sugrubo jūržolių žali šilkai --
Jau liepų aušros su šešėliais grumias --

Tik tavo meilės vyturys pakyla
Aukščiau už dangų ir aukščiau už gėlą,
Tyrai taip šaukia mano baltą lyrą --
O žodžiai, žodžiai, kibirkštį įskėlę

Vėjuotą naktį, vasarai išėjus
Į nežinią, į užmaršties gėlynus --
Išmokiau tarti tavo vardą vėjus
Ir rudenio laukus taip nykiai plynus,

O mano baltas topoli, tu išlikai,
Kai nužydėjo net dangaus melsvumas...