It medžio šaknys tavo buvę metai,
iš jų iškyla esatis nauja,
tava šviesa, tava tiesa, Tėvyne, matos,
kai žengiam mes per laikmarių bangas.
Mes kylam tiesūs, šviesūs ir laimingi,
žvilgsniu pasėmę saulės spindulių,
iš laiko jūros dabartin įžengiam
ir nešam amžių šviesą ant pečių.
Vienu ypu įžiebę naują žvaigždę,
kitu — suteikę jai nemarią būtį,
ją Lietuva visi balsu pašaukę
išvesim į pasaulį amžius būti.
Tavieji rūmai ne nuo aukso švyti,
karūnos tavo Dievo dovanotos,
ir tavo žemės lig pasaulio krašto plyti,
dvasia ir lūpom mūsų nužegnotos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-07-10 00:26:00
..malonu skaityti..
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-07-07 19:55:33
...čia taip šviesu ir skaidru...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-07-07 13:39:52
:)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-07-07 10:24:45
"Vienu ypu įžiebę naują žvaigždę,
Kitu -suteikę jai nemarią būtį,
Ją Lietuva visi balsu pašaukę
Išvesim į pasaulį amžius būti."
Taip! :-)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-06 21:10:29
nuoširdus, išjaustas darbas, meilė Tėvynei, gražu
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-07-06 16:50:38
"kai žengiam mes per laikmarių bangas....
karūnos tavo Dievo dovanotos,
dvasia ir lūpom mūsų nužegnotos."
Bravo!