Santrauka:
Šitą sapną tikrai taip, kaip aprašiau, sapnavau praeitą naktį (jis toks tikras, iš ano gyvenimo...). Nežinau tik, ar sugebėjau perteikti tai, ką sapne ir prabudęs jaučiau. Beje, pirmąsyk pabandžiau rašyti be rimo, nes surimavus išeitų veikiausiai tik paprastas eiliuotas eilėraštis :(
Vėl sapnavau tave.
Ėjai basa suskirdusiom kojom
Per šalnotą žolę
Į mūsų mažą
Bendrabučio kambarėlį.
Prie laukujų durų stovėjo
Pragertu veidu žmogysta,
Gašliai žiūrėjo į tave.
Pamerkė akį, pasilabino.
Šyptelėjai, atsakei.
Aš tau atleidau.
Sėdėjai ant vienintelės
Mūsų kėdės,
Valgei duonos gabalėlius,
Sumestus
Į pasaldintą vandenį.
Žiūrėjai kažkur tolyn
Pro mane.
Verkei.
Ašaras šluosteisi į vienintelės
Nuskalbtos suknelės rankovę —
Man reikia daugiau...
Atleisk,
Tai tik sapnas,
Blogas sapnas —
Aš negaliu duoti daugiau.
Tu neatleidai.
Skaudėjo —
Paleisk mane.
Ar aš tikrai to noriu?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-07-03 16:23:26
Be abejo, kad nenoriu. Žr. pradžią: ir vėl sapnavau tave ir aš tau atleidau.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-07-03 13:30:14
jei tai tikras asmeninis išgyvenimas - tai labai asmeniška, nors ir bandoma tai teisintis sapnu ... Jei tai literatūrinė išmonė, įvilkta į sapno nuskalbtą suknelę - tai sentimentaloka, nors tai iš esmės nėra jau taip ir blogai... Kaip kam. Nes tokie pyragaičiai labai patinka gražiajai Žmonijos pusei... Pasigedau šito kūrinio vyriško "išrišimo". Tarsi Autorius pats nežino ko nori?
(Ar aš tikrai to noriu?..)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-07-03 08:31:27
Net sapno viduje galima daug ką įžiūrėti.
Man reikia daugiau...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-03 07:53:50
Skaudus toks, pajautus