Man kartais atrodo pasaulis toks keistas:
Baltais neregiais dangum debesys plaukia
Ir jiems nebaisu, kadangi jiems leista
Kaskart užsidėti baltesnę dar kaukę.
Tačiau jų šešėliai po žemę vis braido
Ir tujina akmenį, juodina medį,
Ir paliečia pirštais tą tikrąjį veidą,
Net jeigu tu niekad jiems šito neleidi.
Tik vakarui baigiantis rūpesčiai baigias –
Tyra tuštuma – ji priglaudžia, sušildo,
Nes žėri danguj ryškios mirksinčios snaigės –
Akių žiburiai viršum Viešpaties tilto...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-07-02 22:21:55
Gražus
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2013-07-02 20:39:15
Gražu...
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-07-02 20:19:50
Nes žėri danguj ryškios mirksinčios snaigės –
Akių žiburiai viršum Viešpaties tilto...
...tikrai esam dabar stebimi...
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-07-02 16:12:58
Pabaiga stipri
Vartotojas (-a): Elodeja
Sukurta: 2013-07-02 14:43:03
Gražumėlis...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-07-02 12:52:32
Labai gražiai užbaigtas kūrinys...
Kraunu į krepšelį. :)
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2013-07-02 11:33:13
lai subyra svajonės į tas duobutes
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-07-02 11:17:00
Autorius tiesiog stebi pasaulį ir visas pastabas užsirašo į žalią bloknotėlį sėdėdamas įsikibęs į meškerykotį Kažkur prie Ežero ir savo taikliomis pastabomis virpina Skaitytojoms jautrias širdeles... Va štai taip gimsta gera lyrika.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-02 11:13:33
Geras darbelis
Vartotojas (-a): Deepy
Sukurta: 2013-07-02 10:59:11
"Ir paliečia pirštais tą tikrąjį veidą, net jeigu tu niekad jiems šito neleidi", man patiko...