Kai žodis kliudo tavo sielos kampą,
Improvizuoji... ir iš menko nieko,
Jis netikėtu vaidmeniu jau tampa,
Kuris – man skaudų įspaudą palieka.
Vienodos rolės juk turėt negalim.
Ją vaidinai vėl tu... O aš galvojau –
Pro neužtrauktą uždangos kraštelį,
Juk buvo matančių ir melo kojas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-07-24 11:44:16
Kai žodis kliudo tavo sielos kampą,
Improvizuoji... > iš tiesų taikliai pastebėta, kai žodis kito vaizduotėje tampa netikėtu vaidmeniu. (Kartais ir savo...) O ypač skaudžiai išsiplečia, kai tas pats žodis skirtingai suprantamas.
Įtaigus asmeninis jausmas, skatina daug minčių.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2013-07-17 12:33:25
vieni mato melo ausis, kiti - kojas... :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-07-10 09:34:31
Gražiai sudėtas, su priekaišto prieskoniu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-07-01 14:30:52
Gražiai sugulė mintys... Ypač išrišimas. :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2013-07-01 11:47:12
Geras...tarsi į žmogų pažvelgta kitu kampu...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-07-01 10:04:43
Gyvenimas - teatras...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-06-30 22:40:50
Žmogų reik gerai pažinoti, kad atskirtum - kur vaidyba, o kur natūralus elgesys. Pažįstu tokių, kurie nuolat vaidina. Nemėgstu... :(