Santrauka:
Parašytas kartu su paveikslu.
Skausmas paverčia medžiu.
Užlaužtos rankos
Įsirėžia dangun.
Ieškok atramos nakty,
Kai vėjuos vilkai stūgaus.
Ir dieną jūros ošimo klausyk,
Kai saulė šoks ant bangų.
Tavo vienišas siluetas
Nuramins pakeleivį,
Ir paukščiai ilsėsis
Ant šakų.
Te vėtros ūžauja,
Būk tiesi ir liekna.
Tavo atvaizdas
Vandeny atsispindi.
Laikas nuplauna putas,
Kraujas lieka.
Tegu gėlą klykia žuvėdros,
Kai lūpos sustingo.
likaj
2013-06-30 20:57:31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-01 09:12:41
Puikus darbas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-06-30 22:36:16
Geras sakmės tęsinys. pradžioje maniau, kad kokiai draugei skirta :)