Skausmas paverčia medžiu.
Užlaužtos rankos
Įsirėžia dangun.
Ieškok atramos nakty,
Kai vėjuos vilkai stūgaus.

Ir dieną jūros ošimo klausyk,
Kai saulė šoks ant bangų.
Tavo vienišas siluetas
Nuramins pakeleivį,
Ir paukščiai ilsėsis
Ant šakų.

Te vėtros ūžauja,
Būk tiesi ir liekna.
Tavo atvaizdas
Vandeny atsispindi.

Laikas nuplauna putas,
Kraujas lieka.
Tegu gėlą klykia žuvėdros,
Kai lūpos sustingo.