Š i t a  p a s a k a  b e  g a l o,
Kaip mūs Seimas niekus mala...

Seimas prisiekė dievuliui,–
Darys žmogui kaip priguli,
Saugos žemę, saugos mišką
Ir saulutę, kuri tviska.

Ponija sau – nebegaili,
Milijonus semia saujom,
Parceliuoja žemę visą
Ir kitaip tą liaudį “knisa”.

Kam gamyklos, kam kolūkiai,
Kam komunistėlių šūkiai?
Su marksistų propaganda,
Nepaklius jau nieks į dangų!

Va, Amerika, tai rojus,
Ji užtikrina rytojų...
Karą ir Afganistane
Bombina, kad tas net stena.

Vis mažėja lietuviukų –
Tie pasaulio karuos „pluša“.
O karai tai begaliniai –
Semia NATO piniginę.

Bet tebus visiems jau aišku –
„Nepriklausomybė“ vaikšto.
Valdo Seimas Lietuviukę –
Valdymas tai liuks bizniukas!

Seimo ponai labai krušnūs,
Griebia vienas kitą krušti.
Skandalingos dirba lūpos –
Valdymas mat, kelia ūpą.

Gi, su \"nepriklausomybe\",
Jau praradome liuosybę.
Nieko liaudžiai ji neduoda,–
Vos kai kam, tik duoną juodą.

Tad paklauskime per dainą,
Ko ta  „laisvė“ neateina?
O gal ji seniai atėjo,
Tik mes jos nepastebėjom?
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Tepadės ir man dievulis,
Iš aukštybių kuris žiūri,
Bet kol jis įžvelgs mane –
Man giesmelė bus baigia..