Ponai valdo Lietuvukę
Š i t a p a s a k a b e g a l o,
Kaip mūs Seimas niekus mala...
Seimas prisiekė dievuliui,–
Darys žmogui kaip priguli,
Saugos žemę, saugos mišką
Ir saulutę, kuri tviska.
Ponija sau – nebegaili,
Milijonus semia saujom,
Parceliuoja žemę visą
Ir kitaip tą liaudį “knisa”.
Kam gamyklos, kam kolūkiai,
Kam komunistėlių šūkiai?
Su marksistų propaganda,
Nepaklius jau nieks į dangų!
Va, Amerika, tai rojus,
Ji užtikrina rytojų...
Karą ir Afganistane
Bombina, kad tas net stena.
Vis mažėja lietuviukų –
Tie pasaulio karuos „pluša“.
O karai tai begaliniai –
Semia NATO piniginę.
Bet tebus visiems jau aišku –
„Nepriklausomybė“ vaikšto.
Valdo Seimas Lietuviukę –
Valdymas tai liuks bizniukas!
Seimo ponai labai krušnūs,
Griebia vienas kitą krušti.
Skandalingos dirba lūpos –
Valdymas mat, kelia ūpą.
Gi, su \"nepriklausomybe\",
Jau praradome liuosybę.
Nieko liaudžiai ji neduoda,–
Vos kai kam, tik duoną juodą.
Tad paklauskime per dainą,
Ko ta „laisvė“ neateina?
O gal ji seniai atėjo,
Tik mes jos nepastebėjom?
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Tepadės ir man dievulis,
Iš aukštybių kuris žiūri,
Bet kol jis įžvelgs mane –
Man giesmelė bus baigia..