Gal net pačiam tai netikėta buvo kurti ankstų rytą, kai dar neveikia dienos triukšmas ir kita...
Sulaukiau
ryto paukščio...
Ačiū!
Tai – mano
geidžiamiausias
svečias...
po juodo
nerimo nakties
taip trokštu
spindulio vilties!
***
Dar akys merkias,
apsiblausęs žvilgsnis,
ant šonų vartos
žiovulys slapčia,
tik mintys karčios
erzina lyg triukšmas,
nes vėl tokia
apniukusi diena,
nors kvapą gniaužia
miesto tvankuma.
***
Vaškuolė rytą
stiepias uoliai –
jos ūgiai –
lapais blizgančiais
linksmai
nuo saulės spindulio
pražysta
po šitiek metų
laukus –
nelauktai.
***
Kai kūnas kenčia
kaustomas klastos –
tos pasalūnės,
laiko grobio alkanos,
esi tik vergas,
juodo skausmo vertas,
ir nežinai, kada
naktis užklos,
tik byra rožinis
sukepusiųjų lūpų...
akla viltis
prie slenksčio
jau suklupo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-25 23:47:43
Miela, tyra
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-25 16:58:38
Kokia žavi, įvairiaspalviais karoliukais vilties pabėrusi diena...
Vartotojas (-a): Elodeja
Sukurta: 2013-06-25 15:52:42
Yra vilties... Vis dar yra...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-06-25 15:34:27
Jautrūs ryto karoliukai...