Marso kronikos kol kas nekeičia pavadinimo

Kitą dieną netoli Mažojo princo, bet atokiau, pritūpė katė. Paprasčiausia raina katytė. Pritūpė ir net nesiteikė pažvelgti į berniuką, tartum jo čia nebūtų arba ji jo nepamatė. Tartum ji kasdien ateina čia šiaip sau patupėti.
— Kodėl tu ne lapė? — neiškentė Princas.
— Nes aš esu iš kačių šeimos. Mūsų šeimoje yra liūtai ir tigrai, bet aš tik katė, — lėtai dėstė atvykėlė. — Lapės yra iš šuninių šeimos. Šunys labai kvaili ir jie man nepatinka. Juos gali bet kas prisijaukinti. Kačių ne.
— O kodėl?
— Todėl, kad mes labiau už viską mylime laisvę.
— Tai kam tada tu man reikalinga? — paklause Mažasis Princas.
— Kad visada trokštum to, ko negali turėti, — ir prigulė. Iš pasitenkinimo užmerkė akis.
Gulėjo nekreipdama dėmesio į berniuką, kol galų gale ir jis atsisėdo ant grunto, atsukęs katei nugarą. Taip jie prabuvo tylomis visą dieną.
Vakarop katė išrietė savo žavingą siluetą ir prieš nueidama paklausė:
— O ką tu myli už viską labiausiai?
— Draugystę, — negalvojęs atsakė Princas.
— Kaip kvaila, — sumurkė rainoji ir koja už kojos nutipeno į kitą planetos pusę.
Svoloč

2013-06-23 00:22:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laima

Sukurta: 2013-06-25 14:02:55

protinga katė

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2013-06-23 02:57:22

Puiku!

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-06-23 01:37:33

Įstrigo sakinys:
— Kad visada trokštum to, ko negali turėti..

Lietuviški brūkšniai — Alt+0151