Santrauka:
Bėgam bėgam per gyvenimą, o kartais norisi prisėsti ir atsirėmus viens į kitą pasvajoti kartu bei pasidžiaugti vienas kitu... taip ir gimė šis eilius, paskatintas mano mylimos draugės Oksanos.
Prisėsk, suremkim nugaras
Ir leiskim žvilgsniams gerti vaiskų dangų,
Gėrėtis tuo, ką šitas mirksnis sukuria,
Ir angelu, nutūpusiu tau drugeliu ant rankos.
Prisėsk, aš būsiu tavo pamatas,
O saulėtas lietus atneš spalvas vaivorykštei.
Išmoksime kartu lemties skirtąsias pamokas,
Tiesiog pabūk lengvai – taip, kaip tau būti norisi.
Prisėsk, suremkim nugaras
Ir atsikvėpkim kaip gira alsuoja rūku.
Juk laimę savo rankomis mes patys sukuriam,
Galbūt tik paskatos mažutės kažkada pritrūko.
Prisėsk, aš būsiu tavo pamatas,
Pakurstysiu tavos širdies švenčiausią liepsną.
Netyčia pakelėj dalelę jos tu pametei,
Įpūsti ją naujai dabar pačios lemties tau liepta.
Prisėsk, suremkim nugaras...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-06-24 13:59:29
Su meile, nuoširdžiai parašytas, tikros draugės žodžiai...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-22 00:55:16
Toks šiltas kvietimas...
:)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-21 18:47:57
Puikus darbas
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2013-06-21 14:23:21
graži bičiulystė :)