Prisėsk, suremkim nugaras
Ir leiskim žvilgsniams gerti vaiskų dangų,
Gėrėtis tuo, ką šitas mirksnis sukuria,
Ir angelu, nutūpusiu tau drugeliu ant rankos.

Prisėsk, aš būsiu tavo pamatas,
O saulėtas lietus atneš spalvas vaivorykštei.
Išmoksime kartu lemties skirtąsias pamokas,
Tiesiog pabūk lengvai – taip, kaip tau būti norisi.

Prisėsk, suremkim nugaras
Ir atsikvėpkim kaip gira alsuoja rūku.
Juk laimę savo rankomis mes patys sukuriam,
Galbūt tik paskatos mažutės kažkada pritrūko.

Prisėsk, aš būsiu tavo pamatas,
Pakurstysiu tavos širdies švenčiausią liepsną.
Netyčia pakelėj dalelę jos tu pametei,
Įpūsti ją naujai dabar pačios lemties tau liepta.

Prisėsk, suremkim nugaras...