Santrauka:
Cukerkaitės — žydinčios žolės, augančios Merkinės kai kuriose pievose. Jų įdomios sandaros žiedeliai, švelnučiai, balti lyg pūkeliai, praminti cukerkaitėmis (saldainiukais), verti lyrinio protrūkio.
Cukerkaitių pievoj sidabruosis miglos
Ir lakštingalas skandins šalta rasa.
Niekur neklajoki, meilės pasiilgus,
Tu atbėk prie Merkio išpinta kasa.
Tau marga sapnuosis cukerkaitių pieva,
Man — cukriniai avinėliai akyse.
Švelniavilniu savo nuganysiu ievas
Ir panirsiu šalto Merkio bangose.
Na ir kas, kad ievos nužydėjo vakar —
Dar rytoj alyvos alpdamos žydės.
Na ir kas, kad mums gegužė nepasakė,
Ar sunki našta tos nuodėmės.
Ir tegul sklaidysis sidabruotos pievos
Ir cukriniai avinėliai dyvini —
Dar žydės alyvos, nužydėjus ievoms,
Dar likimo ratai suksis devyni.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2013-06-18 20:36:21
ilgesiu dvelkia išties
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-06-18 10:28:59
Su gražiais pažadais, daininga, viltinga lyrika.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-06-18 09:08:02
...kaip ilgesinga daina suskambėjo...