Cukerkaitių pievoj sidabruosis miglos
Ir lakštingalas skandins šalta rasa.
Niekur neklajoki, meilės pasiilgus,
Tu atbėk prie Merkio išpinta kasa.  

Tau marga sapnuosis cukerkaitių pieva,
Man — cukriniai avinėliai akyse.
Švelniavilniu savo nuganysiu ievas
Ir panirsiu šalto Merkio bangose.

Na ir kas, kad  ievos nužydėjo vakar —
Dar rytoj alyvos alpdamos žydės.
Na ir kas, kad mums gegužė nepasakė,
Ar sunki našta tos nuodėmės.

Ir tegul sklaidysis sidabruotos pievos
Ir cukriniai avinėliai dyvini —
Dar žydės alyvos, nužydėjus ievoms,
Dar likimo ratai suksis devyni.