Dangus nuleido mantiją lig žemės
Ir lyg spalvoto stiklo ąsotėlis
Sudužęs į šukes, sukibęs kekėm,
Apkaišė pievą, vandenį, net smėlį.
Spalvojas žemė, nuostabiai spalvojas.
Kiekvienas žiedas tarsi atradimas.
Brendu per pievą, jie bučiuoja kojas.
Gėlių kalba dainuoti siela ima.
Ir skleidžiasi jų žiedlapiai rasoti
Kažkur giliai giliai manoj krūtinėj,
Lyg debesies sparnais imu plasnoti
Dangaus erdvėj bekraštėj, begalinėj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-15 01:30:27
Nuotaikingas keliavimas pievomis :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-06-14 14:16:28
Gražiai spalvojas birželis... Vaizdus, mielas eil.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2013-06-14 11:45:49
nuostabu glaudžiu
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-06-14 11:42:33
Žodinga, prasminga...
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2013-06-14 11:24:23
miela, gražu
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-14 07:08:47
Spalvojas...miela, visas darbelis labai geras