.             Nepasakytum, kad aukštaitiškai rašančių rašyba per metus pagerėjo. Tik vienas kitas autorius kreipia į ją dėmesį.
.             Dar pereitą rudenį Azaras pasakojo, kad abu su Cieksu Žalbungiu dirba prie projektų, kurie leis be didesnių pastangų tarmes užrašyti, vartojant reikiamus ženklus. Turėta galvoj visų tarmių rašyba.
              Štai jau kitas ruduo ne už kalnų, o tik už poros mėnesių, ir Azaro suorganizuoti Tarmių metai įpusėjo, o apie anuos projektus – nei žinutės, nei kokie nors fragmentai parodyti.

              Paties Azaro pastarojo meto kūriniai visi gražūs, o  „Paraik“, 2013-03-28 – visų pastebėtas šedevras. Tik jau rašyba jų – be jokių pastangų nors kiek gerai padaryti. Priešingai – atrodo, autorius specialiai pasinešęs surašyti be jokios logikos ir tvarkos.
              Vienur rašo kilmininke nosinę, kitur tokiu pat atveju – jokio ženklo. Rašo „nę“ (nei) – su nosine, o „na“ (nuo) – be jokio ženklo. Ir panašiai.
              Azaro pastaba: „Čia „gaivina“, „kloja“ būtasis kartinis, o ne esamasis laikas. Paskutinė „a“ tariama ilgesnė“, – aiškina visai lengvai parašomus dalykus. Reikia rašyti  „gaivinā“, „klojā“ – ir laikas aiškus.

              Pastebėtina: šio puikaus eilėraščio nesistengta parašyti grynai tarmiškai – tai ne etnografinis, o meninis TARME STILIZUOTAS  eilėraštis, paliekant bendrinės kalbos ypatybių. Apie tai klausiau:  įtariu, kad ne „žodžiù, aušrà, džiaugsmù“, bet „žõdžiu, aũšra, džiaũgsmu“?
              Bet viskas puiku, nes kūrinys puikus. Azarui tenka garbė, pradėjus TARME  STILIZUOTŲ eilių žanrą. Taip parašius, dabar jau reiks žanrą nurodyti, nenurodžius neaišku, ką skaitome: etnografinį kūrinį, ar tarme puoštą? Tačiau meninė vertė nuo žanro nepriklauso.  Algmarui tenka garbė pirmam apšviesti šį žanrą – ištempti į dienos šviesą. Dabar kiekvienam bus lengviau praktikuotis perspektyviame žanre.  
              Tokių žanro derinimų, kaip taisyklė nesąmoningų, bemat pririnktume begalę pas tarmiškai rašiusius. Bet – reikėjo šedevro, kad ŽANRAS gautų progą išryškėti. Čia kaip Amerikos atradimas – kažkurį paskelbia pirmuoju...

               Žemaičiai triūsė šimtmetį, ir susitvėrė netikusią rašybą.
               O  rašybon aukštaitiškon kada gi tvarkos pradmenys atkeliaus?