O vakaras vėl verkia lietumi
Ir saulės spindulėlio nematyti.
Man kelią perbėgo katė riebi,
Jos akys tamsoje ugnim sušvito.
Ar mano dienos reikalingos kam?
Galbūt kažkam parūpo mano naktys?
Išdalinu, kaip saldainius vaikam,
Akimirkas, kurių galiu netekti.
Nuseksiu katę nebyliu žvilgsniu -
Šįvakar už mane ji laimingesnė,
Tokių akių, kaip ji, aš neturiu,
Su jom, ko gero, būčiau įžvalgesnė.
Matyčiau savo kelią tamsoje
Ir rasčiau išeitį kiekvieną kartą,
Kai vakarai, išmirkę lietuje,
Graudena, kad niekuo tikėt neverta.
Šis vakaras vėl verkia lietumi
Ir sutemos iš lėto glosto veidą.
Ant kelių murkia man katė riebi,
Ją į namus ir širdį įsileidau...
Liepa
2013-06-10 00:50:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2013-06-11 13:55:42
Net nežinau, kodėl ta katė - riebi, tiesiog man taip susirimavo :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2013-06-11 10:37:14
dailiai sudėliota...dabar riebių kačių vis dažniau pasitaiko...nutukimas visur skverbiasi...net nuo minčių liūdnų širdis gali išpampti...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2013-06-10 21:50:37
įdomus
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2013-06-10 20:52:11
turiu kačių, mano nuotraukose matosi. labai mielas kūrinėlis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-06-10 14:41:26
Pamatai katės akis ir supranti, kad turi tikrą draugą šalia. Šiltas, mielas, geras kūrinėlis.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-06-10 01:06:53
mielas
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-06-10 00:59:50
Ach, tos kitos civilizacijos atstovės ;-)