Dovanoki man už nepadorų gestą,
Už didžiai malonų žodį neatleiski,
Neilgai tetruko dviskiemenis „presto“,
Vangiai ištartas mėgėjo meistro.
Žiba pirštai, laikantys plaktuką.
Gal suveiksi saulę man šįvakar?
Aš žinau, jog klausti šitaip buka,
Jau nuo meilės smegenys apakę.
Dar žinau, kad niekad nesišypso
Katinai benamiai iš kaimyno kiemo.
Akys liūdnos — mistiškos elipsės,
Ūsai — vis nedžiūvantys nuo pieno.
Velniai griebtų, kaip gi aš paklydau
Savo proto gijų labirinte!
Išėjau sau vienas, be palydos,
Tad vienam bus lemta ir pradingti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-06-08 14:51:47
"Žiba pirštai, laikantys plaktuką.
Gal suveiksi saulę man šįvakar?"
Mintis, kalanti naują vinį į laiko tėkmę, - puiki frazė!
:)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-08 00:53:07
Mįslingas toks...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-06-08 00:22:12
...paskutinė strofa patiko (ne tik dėl to, kad su vienuže klaidele!).
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-06-07 21:13:48
Ekspresyvus toks. Kažkodėl asocijuojasi su saksofono improvizacija. Net nežinau kodėl man taip pasirodė...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2013-06-07 20:16:03
gerai tai, jog kūrinys jaučiasi pritvinkęs jėgos, išgyventas. ateičiai siūlyčiau paieškoti originalesnių metaforų ir vieną kartą pataikysi į dešimtuką
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2013-06-07 19:09:23
Paskutinis stulpelis man kaip apibendrinimas patiko ir pridavė svorio visam eilėraščiui.
Tik.. "proto gijų labirinte"- čia panašu į klišę, mm?..