Byra slyvos ir suneša krantą,
Ryto vaizdas plaukia iš lėto.
Be tavęs neišmokau gyventi.
Ievom kvepiančios tavo pėdos.
Ar dar pameni vasarą mūsų,
Kai link upės bridom per smilgas?
Nežinau, ar kada dar būsiu,
Kai buvau aš tada laiminga.
Čiuopiau rankomis veidą švelnų,
Taip gražiai žvaigždėmis nulijo,
Kai sūpavos ant mano delno,
Išrasojusios dvi lelijos.
Nors vėlu, bet visai nešalta,
Vėjo šuorai glamonėm virto.
Dobilai ir ramunės baltos,
Jie mylavosi mums tarp pirštų.
Ajerai rasomis sužibo,
Mėnesiena išbalino upę.
Kaip paliesti man tolstančią ribą,
Kuri taip neseniai nutrūko.
Buvo sapnas, kažkas pažadino,
Ant saulėtekio bučinio slysteliu.
Tamsuma jau seniai negąsdina,
Kai Dangus toks gilus ir didelis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2013-06-21 19:19:28
Švarus romantizmas.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-06-17 22:16:18
/Be tavęs neišmokau gyventi./ Visas eilėraštis persmelktas nesumeluotų jausmų - tikra lyrika.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-06-08 19:28:14
Tiesiog labai, labai...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-06-08 00:30:14
„Nors vėlu, bet“... „prieš saulėtekį“!
Anonimas
Sukurta: 2013-06-07 19:09:31
daug tikro jausmo ir gyvo virpėjimo
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-06-07 19:03:03
Dėkoju, kas pataisė tą akivaizdžią klaidelę. Ačiū labai.:))
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-07 15:48:49
labai labai gražu.Į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-06-07 13:31:39
Vaizdinga ir sodru.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-06-07 13:16:41
Labai romantiška. Labai.