Santrauka:
Dauvi paklausė – ar mano eilės yra iš mano tikro gyvenimo? Gal...
Virsta rytas naktim
Už akių užmerktų
Ir toks vienišas vėjas,
Tarytum bijotų pareiti.
Kiek gyvenimų buvusių –
Jau pamirštų,
Abėcėlės tvarka
Išrikiuotų
Po didžiąją raidę.
Ateitis,
Lyg nematomas siūlas,
Nuves,
Kad kalbėjimo tiesos
Į sakinį vieną surinktų
Išbarstytus žodžius...
Po iliuzijų miesto gatves
Vaikštinėja karys
Ramų miegą
Išsaugojęs ginklais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-06-11 22:16:16
Dedikacija perskaityta...
Laukiam eilėraščio apie sugautą žuvį. ;)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-06-08 00:47:33
...meistras sau blogo gaminio nepasilieka ;-)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-08 00:17:00
... apie save ir sau... :)
O jau tas vėjo vienišumas nuperka viską...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-06-07 13:35:40
Lyrikos versmės kupa iš Jūsų taip lengvai ir paprastai, kaip iš debesies lietus. Vaivorykštingas esate. Gražu.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-06-07 12:54:52
Puikus darbukas, Patiko labai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-07 08:01:34
labai gražios mintys, deduosi į savo lobių skrynelę.