Virsta rytas naktim
Už akių užmerktų
Ir toks vienišas vėjas,
Tarytum bijotų pareiti.

Kiek gyvenimų buvusių –
Jau pamirštų,
Abėcėlės tvarka
Išrikiuotų
Po didžiąją raidę.

Ateitis,
Lyg nematomas siūlas,
Nuves,
Kad kalbėjimo tiesos
Į sakinį vieną surinktų
Išbarstytus žodžius...

Po iliuzijų miesto gatves
Vaikštinėja karys
Ramų miegą
Išsaugojęs ginklais.