Elgetos rankose žiba tikėjimas –
Kelios sudilę sidabro monetos.
Juodžemio pirštų pagalvės lytėja jas
Ir slepia dugne kišenės skylėtos.

Šalčio mazgai surišo jam kaklą.
Ledas skausmu siuvinėja rankas.
Žaizdos galvoj pulsuoja į taktą,
Bet viltys išgieda aukščiausias natas.

Dar keli žingsniai – ir jaukūs namai.
Mažas suplyšęs kartono namelis.
Laukia jo langą iškirpę vaikai
Ir duonos seniai nematęs stalelis.

Bet elgetos mintys – ties buteliu viskio
Ir juodžemio pirštai vėl ieško graviūrų.
Kišenėj – tik skylės, bešokančios tvistą,
Nes šaltis, matyt, pritrūko joms siūlo.