Tėveliui

Santrauka:
Jo netekau vaikystėje, buvau tik devynerių. Tą paskutiniąją vasarą jis man nupirko dviratį ir išmokė vžiuoti. Mes buvome labai artimi, nes aš — paskutinis ir vėlyvas vaikas, vienintelė duktė gimusi, kai broliai jau buvo išėję iš namų. Tik šį eilėraštį jam ir parašiau.
Tu likai taip toli,
Kad atminti sunku
Juoką,
Žvilgsnį Tavųjų akių,
Tavo balso seniai,
Jau seniai
Negirdžiu,
Tėve mano, atleiski —
Tavęs aš meldžiu...
Kad rečiau vis prisimenu
Tavo žodžius,
Aidą žingsnių,
Į mano sapnus
Jau neužsuki Tu,
Ir į mano mintis
Vis rečiau ir rečiau
Užklysti...
Skausmą, širdgėlą
Tirpdė naktis,
Pasimiršo skausminga
Juoda netektis,
Kai anapus kadaise
Anksti išėjai,
Tėve, trūksta Tavęs.
Kaip vaikystėj
Tikrai…
Vasara7

2013-06-02 08:54:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-06-02 23:46:27

jautriai... deja, toks jau gyvenimas...atrandam, prarandam...prisimenam, pamirštam, vėl jaučiam širdgėlą...vėl džiaugsmas ir ilgesys apima ir praeina...

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2013-06-02 19:27:43

"Į mano sapnus
Jau neužsuki Tu,
Ir į mano mintis
Vis rečiau ir rečiau
Užklysti..."

Nesumeluota, išjausta, tikra....
Puiki dedikacija TĖVELIUI !

Vartotojas (-a): urte03

Sukurta: 2013-06-02 19:03:04

jausmingas, tai ašarėlė išriedėjo... :)

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-06-02 13:02:20

Jausmingi žodžiai.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-06-02 10:38:07

Paskutinės eilutės – nuoširdus patikinimas.

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2013-06-02 10:18:38

Gražu. Subtilu. Sutinku su Autorės mintimis.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-06-02 09:03:08

Gražiai išreikštas jausmas Tėvui. Visi mes ilgimės, bet ne visi galime taip subtiliai išreikšti mintis.