Tėveliui

Tu likai taip toli,
Kad atminti sunku
Juoką,
Žvilgsnį Tavųjų akių,
Tavo balso seniai,
Jau seniai
Negirdžiu,
Tėve mano, atleiski —
Tavęs aš meldžiu...
Kad rečiau vis prisimenu
Tavo žodžius,
Aidą žingsnių,
Į mano sapnus
Jau neužsuki Tu,
Ir į mano mintis
Vis rečiau ir rečiau
Užklysti...
Skausmą, širdgėlą
Tirpdė naktis,
Pasimiršo skausminga
Juoda netektis,
Kai anapus kadaise
Anksti išėjai,
Tėve, trūksta Tavęs.
Kaip vaikystėj
Tikrai…
Vasara7