Santrauka:
Šis kūrinys daugiau apie gyvenimo rugsėjį...
Tik nebarki, prašau,
kad rugsėjis
Nusileido ant pievų
žalių.
Baigias mūsų gyvenimo
sėjos,
Apgaubta vėlei
aš
sutemų.
Gal pažvelk atidžiau –
šviesus rytas,
Nusipurtęs naktužės
tamsios,
Beria auksą. Vaizdai
nematyti
Išsirąžo
nuo ryto
rasos.
Taip graudu, lyg tai
draugą lydėtum
Krištolinėn erdvėn,
nebūtin.
Plaukia, plaukia rugsėjis
iš lėto,
Pamaitindamas
žemę
viltim.
Tik nebarki manęs...
Bėga metai,
Nuliepsnoja prigesus
ugnis.
Lieka rytas gaivus.
Ir verpetai,
Paskandinę jausmus,
nebegrįš.
spika
2013-05-31 12:27:59
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-06-01 11:36:23
Iškart dainą mena, srauniai teka eilutės, besikeičiantys jausmai kaip spalvingas rugsėjis.
Lieka rytas gaivus ir verpetai... Gražu. Išlaikytas vientisai nuo iki.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-05-31 22:54:41
Lai tie metai ugningai dar ilgai vis liepsnos :)
Puikus jausmo perteikimas, ir laiko judėjimas akivaizdus.
Gražu.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2013-05-31 19:10:13
Dainuoti norisi, šaunuolė spika.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-31 15:28:14
...dar sugrįš. :) Gražus eilėraštis. O vilties kibirkštėlė lai lieka.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-05-31 13:37:20
Netikiu paskutine eilute ir žodžiu „nebegrįš“ — jausmas gyvas kaip žaizda, niekur neišėjęs, tad ir grįžti neteks, nors jis ir minorine gaida, kaipgi kitaip, juk rugsėjis žavus savo spalvų palete...