Tik nebarki manęs

Santrauka:
Šis kūrinys daugiau apie gyvenimo rugsėjį...
Tik nebarki, prašau,
                   kad rugsėjis
Nusileido ant pievų
                           žalių.
Baigias mūsų gyvenimo
                               sėjos,
Apgaubta vėlei
                     aš
                           sutemų.

Gal pažvelk atidžiau –
                    šviesus rytas,
Nusipurtęs naktužės
                           tamsios,
Beria auksą. Vaizdai
                         nematyti
Išsirąžo
             nuo ryto
                        rasos.

Taip graudu, lyg tai
                    draugą lydėtum
Krištolinėn erdvėn,
                          nebūtin.  
Plaukia, plaukia rugsėjis
                                 iš lėto,
Pamaitindamas
               žemę
                         viltim.

Tik nebarki manęs...
                         Bėga metai,
Nuliepsnoja prigesus  
                           ugnis.
Lieka rytas gaivus.
                        Ir verpetai,
Paskandinę jausmus,
                             nebegrįš.
spika

2013-05-31 12:27:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2013-06-01 11:36:23

Iškart dainą mena, srauniai teka eilutės, besikeičiantys jausmai kaip spalvingas rugsėjis.
Lieka rytas gaivus ir verpetai... Gražu. Išlaikytas vientisai nuo iki.

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2013-05-31 22:54:41

Lai tie metai ugningai dar ilgai vis liepsnos :)
Puikus jausmo perteikimas, ir laiko judėjimas akivaizdus.
Gražu.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2013-05-31 19:10:13

Dainuoti norisi, šaunuolė spika.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-05-31 15:28:14

...dar sugrįš. :) Gražus eilėraštis. O vilties kibirkštėlė lai lieka.

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2013-05-31 13:37:20

Netikiu paskutine eilute ir žodžiu „nebegrįš“ — jausmas gyvas kaip žaizda, niekur neišėjęs, tad ir grįžti neteks, nors jis ir minorine gaida, kaipgi kitaip, juk rugsėjis žavus savo spalvų palete...