Neužteko dvasios
                            atremti puolimą.
Palikta vaikystė
                           klykė plėšoma vėjo.
Nieko neliko,
                       net šėlstančio skausmo
Tik tuštuma,
                        pavergta po kovos.

Pralėkę jutimai
                         išblėso, įkaitę
Nuo minų
                 sprogimų kurčių.
Ir liko vienatvė,
                      svyruoti ant medžių
Kaip pažadas
                     lapų žalių...