tik tu žinai
kaip žydi
pievomis
dangus
kaip žemė
ajerais
delčioj prakvimpa
naktis
su rojaus obuoliais
ant delno
pilyje
mažyčio vaiko
tačiau
kalbėjimai –
tai nebyli
tyla
kai viskas šaukia
esi tiek sau
tiek man
per daug skaudi
kaip žvyro upė
širdies arterijom praplaukus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-05-27 08:43:00
tik tu žinai
kaip žydi
pievomis
dangus
kaip žemė
ajerais
delčioj prakvimpa > Kaip romantiškai įtaigiai nuteikia!
Tyloje viskas susišaukia – ir kas išgyventa gražiausia, ir skaudžiausia.
Jautriai ir stiprėjančiai suplaukia į žvyro upę. Įsimintinas vaizdinys pabaigoje.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-05-26 22:32:33
Gražus kalbėjimas, malonu skaityti
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-26 22:30:02
Miela
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-05-26 21:19:38
Puikūs žodžiai.