tik tu žinai
kaip žydi
pievomis
dangus

kaip žemė
ajerais
delčioj prakvimpa

naktis
su rojaus obuoliais
ant delno
pilyje
mažyčio vaiko

tačiau
kalbėjimai –
tai nebyli

tyla
kai viskas šaukia

esi tiek sau
tiek man
per daug skaudi
kaip žvyro upė
širdies arterijom praplaukus