Berniuko akys

Svaigiom punktyro linijom
Brauki plonytį pirštą,
Randi ten vardą minimą,
Seniai žmonių užmirštą.

Kodėl užmirštą? Nes tokių nebuvo
Herojų vandenų akim.
Šitie seniai po žemėm puvo,
Atgulę svetima mirtim.

Kodėl gi svetima? — paklausi.
Savų kovoj nieks neskaičiuoja,
Plika akim štai nepagausi,
Ar priešas, ar gentainis moja.

Stebi, kaip byra dulkių sluoksniai
Užvertus seną tėčio knygą.
Keli nuo stalo pradžiamokslį —
Skaitysi šių dienų tikybą...
anezam

2013-05-25 18:41:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2013-05-26 11:16:42

Mažai jame lyrikos ir netinka Jausmų skyreliui

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2013-05-26 10:38:53

gerulis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-05-26 00:22:40

Labai išsamus ir gerai suręstas kūrinukas.
Abejočiau, ar tikrai reikėjo į Jausmus kelti.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2013-05-25 18:48:06

...rašyčiau: Svaigiom punktyrinėm linijom. Man užtektų pirmos ir paskutinės strofos :)