Santrauka:
Kartais ir silpnumo minutė turi savo kainą.
Lietus, bučiuojantis tavo veidą,
Ritas per širdį į sielą gilyn.
Minutės slenkančios laiko verpetuose
Juokiasi, bėga per ranką žemyn.
Guli žalioj žolėje,
Įbedęs tuščią žvilgsnį aukštyn.
Išdegintas pienės pūkas maišosi
Vis su mintim.
Sulytos lietaus tavo lūpos
Bando ištarti žodžius,
Bet jie išdrikę rangos
Ir dūžta kaip stiklas trapus.
Ir tai tik minutė silpnumo,
Dabar jau ir pats tai žinai,
Nes žodžiai kaip stiklas dūžta,
Ir nieks neišgirs jų visai.
Lietus, bučiuojantis tavo veidą,
Ritas per širdį į sielą gilyn.
Minutės slenkančios laiko verpetuose
Juokiasi, bėga per ranką žemyn.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-05-26 18:33:20
savitas minčių dėstymas, įdomus
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-26 00:09:42
Sprendžiant iš minučių, tai silpnumas... juokiasi :-)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2013-05-25 17:20:12
Jei imti pirmą ir paskutinę strofą , tai - tvarkoj, tik pasakymas: bėga per ranką žemyn. netikęs, bet tarp jų - "balaganėlis", taisytina. :)
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-25 16:25:47
Man patiko ten, kur minutės juokėsi... :)