Manajai nimfai

Klausyk!
Kaip slysta pirštai. Kaip sprogsta pumpurai.
Senoj klausuolių irštvoj išsprūdę paistalai.
Kartojamas kniaukimas išnykusių kačių,
Beprasmiškas laukimas atsakymo: „girdžiu“.

Skaniai išlietas vynas ant spindinčių grindų,
Suknelė gintarinė, ją ilgesiu lydžiu.
Ramus bambuko kvapas, įkaušusi mintis,
Beskonis marmeladas, juokinga padėtis.

Klasifikuojant norus, manieji ten, žemiau,
Ne toks jau aš ir doras, koks pirmąkart gimiau.
Pamiršk mane kaip sapną, kaip drugį naktyje,
Pamiršk, ir viskas, Dafne, pamiršk, manęs nėra.

_

Žinai, kad negrįšiu po kulkos į galvą
Siaurom namo nišom pro skėčių bulvarą.
Daryk savo langus, nešalk ir neverki.
Pamiršk mane brangų ir tą mano vertę.
anezam

2013-05-24 11:49:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2013-05-24 17:14:49

"Ramus bambuko kvapas, įkaušusi mintis
Beskonis marmeladas, juokinga padėtis."

Smilkstanti rytietiška viltis...
Įdomus kūrinėlis, - man patiko!

Vartotojas (-a): Leditamsa

Sukurta: 2013-05-24 16:02:24

Įdomus darbas: truputį istorijos ir visai nedaug šiandienos. Pirma mintis: nejaugi šio eilėraščio lyrinis aš nemirtingas? :)

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2013-05-24 13:58:46

branduolys gut, gerai skaitosi, įtemptas.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-05-24 12:31:10

Įdomi retorika, platus akiplotis – nuo Helados, Rytų iki šiandieninio bulvaro – per gintarinį potyrį...
Abejonės: dėl taško pavadinime ir to vienintelio brūkšnio?
O jei „Žinai,“ išmetus atskira eilute (kaip „Klausyk!")?