Manajai nimfai

Klausyk!
Kaip slysta pirštai. Kaip sprogsta pumpurai.
Senoj klausuolių irštvoj išsprūdę paistalai.
Kartojamas kniaukimas išnykusių kačių,
Beprasmiškas laukimas atsakymo: „girdžiu“.

Skaniai išlietas vynas ant spindinčių grindų,
Suknelė gintarinė, ją ilgesiu lydžiu.
Ramus bambuko kvapas, įkaušusi mintis,
Beskonis marmeladas, juokinga padėtis.

Klasifikuojant norus, manieji ten, žemiau,
Ne toks jau aš ir doras, koks pirmąkart gimiau.
Pamiršk mane kaip sapną, kaip drugį naktyje,
Pamiršk, ir viskas, Dafne, pamiršk, manęs nėra.

_

Žinai, kad negrįšiu po kulkos į galvą
Siaurom namo nišom pro skėčių bulvarą.
Daryk savo langus, nešalk ir neverki.
Pamiršk mane brangų ir tą mano vertę.
anezam