O Hadas? Aš paklausiu.
Dar gyvas? Kaip jis laikos?
Gal keista, bet ne ausį
Užgauna liūdnos gaidos.
Užgauna širdį, taip, tikrai,
Kairiojoj kūno pusėj,
Kur gal visai dar neseniai
Kažkas gal buvo mūsų.
Gal vaisius, gal gėlė, gal vėjas
Tūnojo ten neliestas laiko,
Bet kaip žinot, jei neturėjai
Vilties gyvent ir būti — štai ko.
Parklupti, melstis, verkti, rėkti
Nesugebėsiu to, atleisk,
Man daug brangiau Tave turėti
Po ryto saulės bučiniais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-24 12:19:15
Stiprėjama paprastumu! Ir tai – tiesiog šaunu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-23 20:41:52
Iš tiesų labai paprastas, be ypatingų palyginimų, išvedžiojimų. bet toooks tikras. Ir dar ekspresija sumišusi su nostalgija. Visgi pirmas posmas kiek silpnesnis, bet viso eiliaus negadina, man labai patiko.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-23 17:39:59
"Užgauna širdį, taip, tikrai,
Kairiojoj kūno pusėj,
Kur gal visai dar neseniai
Kažkas gal buvo mūsų."
Labai jautriai parašyta!
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-05-23 16:56:31
" Man daug brangiau tave turėti
Po ryto saulės spinduliais. " tikrasis meilės grožis