Santrauka:
Nuėjus tokį ilgą kelią, susimąstai: o kas toliau?
Kaip apsunksta žingsniai
iš namų pasukus!
Kerta skausmo žaibas,
žvilgsnį temdo rūkas.
Žiū – virš žilo sodo
sklando paukščiai baugštūs,
tai – nuvytę mintys
vakaro sulaukus.
Sėlina šešėliai
nemigos nakties...
Kad žydėta – būta,
nieks nepatikės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-05-23 11:06:58
Gyvas jausmu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-23 00:17:27
Perskaičius šitas eiles - patikės.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-05-22 15:38:29
Bėga nuoširdžios mintys, tik žingsniai apsunkę. Ūkanotas žvilgsnis ne nuodėmė, eilėraštis tikrai jaudinantis.Sėkmės.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-05-22 13:55:27
Sėlina, sėlina ta senatvė...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-22 12:13:49
Yra netikėtumo (žiū!) po tuo saulėlydžio ženklu.
Tiesiog maloniai ta(l/u)pus paveikslas.
Silpnokos vietos: nuvytę, nieks...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-22 12:07:56
Labai lyriškas laiko suvokimas...
Linkiu, kad žingsniai ir mintys vis žaibais užgimtų, - sėkmės kūryboje!
:)