Kokia tamsi naktis, nė žiburėlio...
Į kelią išėjai – nepasiklysk!
Tankmėj paslėpsiu baltą rūko gėlę,
Žvaigždes į plaukus žers pati naktis.
Atsargiai lašą nuo žolyno skyniau,
Kol nesudužo tau skubu atnešt,
Iš pilnaties monetų sidabrinių
Žymiu jau kelkraščių tikslias ribas.
Takai takeliai kryžkelėm žymėti,
Kurie sutiks ir netgi palydės,
Tebūna lygūs – ne klasta duobėti
Ligi vienintelės ilgai lauktos vilties.
Kada paraus šermukšnių gausios kekės,
Ir vėl šerkšnu pražys laukinė obelis,
Jau būsiu viską, mielas, tau pasakius
Tik tu, sutikęs meilę, nepaklysk!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-23 00:16:10
Na, taip, ritmas, rimas - puikūs, tikrai daina. O apie turinį net nekalbu ;)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-05-22 23:03:57
labai vaizdi, skambi ir lyriška daina, trūksta tik muzikos
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-05-22 15:40:21
Gražu per pilnatį, žvaigždės gydo savo sidabrines pragulas, puikus paveikslas, lyg prieš akis pakabintas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-22 15:32:42
Puiki daina... Būtų miela ją išgirst...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-22 12:33:19
"Iš pilnaties monetų sidabrinių
Žymiu jau kelkraščių tikslias ribas."
Labai vaizdingai parašyta, - puiku!
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-22 12:30:48
Antrasis posmas – prie jo reikėtų parymoti (jeigu jau jį vertėtų palikti?).
Liepiamoji nuosaka pavadinime – nelabai...
Visumoje – tikra daina. Ir – meniška!
Dabar eilė būtų muzikai...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-05-22 09:10:19
Daina kaip palinkėjimas prieš išsiskyrimą, o gal palydėjimas į nežinomybę ar savąją lemtį... Sodrūs vaizdiniai, jausmingas vientisumas. Gražu.
Tankmėj paslėpsiu baltą rūko gėlę,
Žvaigždes į plaukus žers pati naktis. > ypač.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2013-05-22 08:45:37
lyriškai ir dainingai :)