Vaiskių kanjonų pakylėta, trapiais puantais liuoksinti tolyn. Nesigręžk į mane, aš už stiklo, visuotinai vargdienis.
Nedrįstu kelti rankų. Taptų per daug lengva išmojus klaikų ilgesį. Buvau beprotis, dabar tik pusiau pamišęs...
Tai tik dabar pabiro snaigių puokštėm, tik dabar panorau tapti tavu užnugariu.
Nors ką aš čia šneku, juk jau seniai nebegirdi, pasigriebusi laimės ranką, ir nutaisiusi kažin kaip neprotingą miną. Belieka guostis migdolų arbata.
Kaip čia taip, dar prie to paties lango pažįstami, o štai jau nedraugai. Žiūrėk, netapk kalno maistu.
Aš dar kantriai laukiu savo laimės, kuri išėjo cigarečių pakelio...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-05-21 13:12:34
Žiūrėk, netapk kalno maistu.
...čia platu...ir gelmė pagauta...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-05-20 09:17:06
Nevienprasmiškas monologas. Lyg pro kalnų namelio langą. Savitas potyris poetiškai gražiais blyksniais virsta į viziją. Tas cigarečių pakelis nepatrauklus, bet atrodo efektingai, sugrąžina į realybę ;)
Man skaitosi labiau kaip ištrauka iš jau turimo kūrinio nei prasminis dienoraštinis.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-19 23:32:51
Įrašas lieka įrašu, o dėl prasmingumo... Stebina saviraiškos („Buvau..., dabar tik pusiau...“) paatviravimas.
Yra skandinavų klasikoje „Išėjo degtukų“. Čia pabaigoje, matyt, nusitaikyta į brangiau ;-)
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2013-05-19 22:26:44
Laimės nereikia laukti, laimę reikia kurti:) Būna skaudžių momentų, ką padarysi. Visai neblogai aprašyta, patinka man toks stilius.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-19 21:59:58
Yra čia įdomių minčių...
"Buvau beprotis, dabar tik pusiau pamišęs..."
Užkibo labiausiai!
:)