Vienas kito vaikystėj vis vengėm.
Ėjom, bėgom skirtingais keliais.
Tu į pietus – kur debesys dengė
Juodus kalnus sniegynais baltais.
Aš patraukiau į šiaurę – ledynai
Aižė, degė pašvaiste ryškia.
Šaukė mintys tave net užkimę,
Bet netirpo būties valanda.
Tu rašei man – koksai tu laimingas.
Mano laiškas švytėjo džiaugsmu.
Mūsų uosis šnarėjo palinkęs
Ir stebėjos širdžių naivumu.
Kaip ilgai šitaip žaisti mes galim?
Metai bėga, keliai netikri
Raitės, raitės... kol sujungė vėlei
Juostą žiedo. Dabar negali
Bėgt nuo taško, kur vėl susitikom.
Žemė sukas ir sukas tyli.
Kiek kelionių skirtingų mums liko?
Ką likimas mums skirs ateity?
spika
2013-05-19 00:02:42
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-05-20 12:52:59
Užkabino, turi žavesio ir kasdienio gilumo.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-19 23:58:34
Toje netikėtoje kompaso ašyje (šiaurės ledynai – sniegynai pietuose) yra pasislėpusio ir žavesio, konkretumo laike.
Mažiausia trys klaustukai.
Dviems – tau ir man...
Savitai gilu.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-19 21:43:38
"Šaukė mintys tave net užkimę,
Bet netirpo būties valanda. "
Gili mintis išreikšta paprastais žodžiais.
Puikus kūrinėlis!
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-19 19:28:26
Keliai išskiria ir suveda. ... sugrįžimas ir mintimis, ir jausmais.
Nuoširdu, jautru.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-05-19 18:16:48
Tokia, rodos, be išeities situacija - /Bėgt nuo taško kur vėl susitikom./
Su ugnele, labai gyvai ir vaizdžiai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-19 00:32:31
Labai jautru