Iš slėpinio laiko, iš žodžių vienystės,
iš vėjo dvelkimo švelnaus
kažkas jau į tavo buvimą atklysta
ir tyliai kaip saulė priglaus.
Kažkas patylės tarsi paukštis nurimęs,
kažkas uždainuos, užgiedos,
kažkas šitai žemei lyg tik ką užgimęs
pabus iki saulės laidos.
kol lemta dar žengti per žemę lyg vaikui,
kol lemta dar plaktis drugiu,
kol tavo buvimą už rankos lyg laiko,
kol viskas lyg šukės trapu.
Kartu dar, kol deganti saulė,
kol mėnuo, kol žvaigždės, dangus,
kol nesam dar dulkės pasauly,
kol mirksnis gyvybės svaigus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-05-20 13:21:10
vengčiau pasikartojančių junginių ir pan.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-05-18 23:59:31
labai artimas, palietė tas trapumas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-18 20:02:38
Liūdnas pasirodė... Bet teisingas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-05-18 11:54:50
kol viskas lyg šukės trapu.
...gyvenimo geismas svaigina...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-18 11:34:29
Gražu