Po laikrodžio dūžiais vaikai
Sekundę lyg kamuolį spardo –
Nuo šūksnių vilnija laukai,
Ir miškas atsiliepia aidu.
Supjausto, iškraipo žodžius –
Galūnės (tik jos!) pasilieka...
Todėl aš šiandien negirdžiu,
Kaip kojomis mindžioju sniegą,
Kaip čeža pernykštė žolė,
Kaip akmenį batai paliečia...
............................................
Apsisuka laiko strėlė,
Ir prisuka laikrodį tėčiai.
Negirdi jo dūžių vaikai –
Sekundę lyg kamuolį spardo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-05-18 23:47:48
toks būties trapumas...taip viskas laikina...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-05-18 23:45:20
O ta būties mintukė gili...
:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-05-18 12:02:41
Kaip čeža pernykštė žolė,
Kaip akmenį batai paliečia...
...gilus įsiklausymas...į būties trapų alsavimą...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-05-18 09:01:37
gražus eilėraštis apie futbolą ir ne tik, o tai yra svarbiausia... Gal skirtas čempionų lygos finalui?šypt.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-18 08:41:52
nuostabus eilėraštis, tiesiog labai patiko
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-05-18 06:56:49
Gražiai skamba. Sekundę į kamuolį riečia, - sakyčiau.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-18 03:28:23
"Todėl aš šiandien negirdžiu,
Kaip kojomis mindžioju sniegą"
Labai gili mintis, - užkliuvo...