Žvirgždas bado basas pėdas.
Dar einu, mąstau, dar laukiu.
Nežinau, sakyti gėda —
Paklydau šviesioj palaũkėj.
Baigėsi nutryptas kelias,
Klajojęs, nežinąs ribų.
Kaip diegia pamuštas kojas:
Blizgesio daug, bet pigu.
Akys į šviesą įkibę,
Srūva iš švelnios žalumos,
Sukruvinęs pėdas, širdį —
Grįžęs suklupau prie vagos...
Ražas
2013-05-16 09:40:36
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-16 20:16:06
Nesutinku su barabu, labai išjaustas darbas, negi kas žemiška ir suprantama yra negerai, ne visi juk apie aukštas materijas galvojame, dažniausiai zmogui pakanka jautrus žvilgsnio i tai, kas aplink, pamatyt kita žmogų ar zydinti pavasarį . Juk besikeičianti gamta tokia nuostabi. Kartais tiesiog būkite paprastais žmonėmis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-05-16 14:52:27
išgyventas vidinis monologas, kaip kelias per gyvenimą
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2013-05-16 13:52:16
galite ir geriau
per tiesmukas šitas
nelabai man nelabai
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-16 12:10:46
labai jautru, nuoširdu...