Žvirgždas bado basas pėdas.
Dar einu, mąstau, dar laukiu.
Nežinau, sakyti gėda —
Paklydau šviesioj palaũkėj.

Baigėsi nutryptas kelias,
Klajojęs, nežinąs ribų.
Kaip diegia pamuštas kojas:
Blizgesio daug, bet pigu.

Akys į šviesą įkibę,
Srūva iš švelnios žalumos,
Sukruvinęs pėdas, širdį —
Grįžęs suklupau prie vagos...