Šią naktį žiedlapiais pasnigo
baltais minkštais kaip gulbės pūkas
stovėjo visą naktį mano siela po medžiu
kol išsisklaidė rytmetinis rūkas
užsnigo žiedlapiais mane
tapau gal angelu,gal paukščiu
ir nesinori grįžti į save
nes siela nebebijo aukščio
toks trumpas tas žydėjimas
lyg nebaigta daina
šventumo pilnas ir ramybės
lyg stiklo indas
siela meilės sklidina
krentu su žiedlapiais kartu
išsivadavęs iš beprasmės kasdienybės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-05-16 10:04:55
Tikra žiedlapių pūga... Lengvai ir sūkuriuojančiai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-15 18:37:04
Kaip sapnas. Gražu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-05-15 17:14:17
toks trumpas tas žydėjimas
lyg nebaigta daina
...kaip čia skaidriai trapu...
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-05-15 13:16:02
Viskas turi prasmę - ir kasdienybė, ir krentantys žiedlapiai :) gražus eilius
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-05-15 12:21:14
Trumpas tas žydėjimas, bet jaudinantis...
Vartotojas (-a): Roberta
Sukurta: 2013-05-15 11:40:19
Ką tik grįžau apsnigta žiedlapiais, todėl perskaičius labai artima mintis prigludo ir apsikabino.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-05-15 10:06:01
Gražus tas buvimas po sningančiais žiedlapiais, giliai įkvėpta ir jautriai atsidūsta...