Kai geriasi dangus pro lūpų odą,
Išblyškusiu žingsniu matuoji kryžkeles,
Paklydus traukinių rauda tave išduoda,
Taip gelia tiktai tiems, kurie negrįžta.
Kurie nesuserga lietum, tik duria delną
Įstrigus linija į vieną linkio nuotolį,
Galiukais pirštų užsimerkia švelniai
Pūkuoti vakaro dangaus kartotiniai.
Ir užpučia žodžius, nutildo taikinius,
Žvaigždžių geltonį steriliai užpusto,
Kol šaukia traukiniai, kol skaudžiai laikina
Save lig dugno perskeltą pajusti.
Ir sukeistuos riboženklių atstumuose
Migdyti boružes taškuotais pirštų yriais,
Tai ne lietus, juk mudviem šitaip būna,
Kai stovim po dangum lengvi ir birūs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-15 18:35:10
Visada skaitau juozapavą ir kiekvieną sykį nestsistebiu iš kur tiek ir tokių palyginimų, išraiškos galima rasti. Puikiai, puikiai...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-05-15 15:09:06
Kiekvieną kartą radusi Jūsų kūrybą žinau, kad bus labai virpulinga sielai. Ir neapsirinku.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-15 12:49:18
Nuostabiai perteikta
Vartotojas (-a): Roberta
Sukurta: 2013-05-15 11:22:11
Po dangum....
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-05-15 11:05:23
Kol šaukia traukiniai, kol skaudžiai laikina
Save lig dugno perskeltą pajusti.
...taip permatomai skaidru...labai...
Anonimas
Sukurta: 2013-05-15 09:58:36
Svaiginančiai gražu...