Rodos, tik motinos įsčiose
Būnam laisvi –
Ašarą sūrią neišgeriam...
Krenta gelsvi
Lapai be rudenio gailesčio.
Kas juos paguos?
Trūksta užuojautos, meilės čia –
Brenda varguos
Dienos belaukiančios vakaro –
Sapno saldaus.
Upės išsekusios teka jau –
Dangų maldaus
Dievo malonės – ne rūpesčio –
Reikia lietaus...
Vejas likimas keturpėsčias –
Laimę pagaus.
Kam tie sunkėjantys akmenys?
Žemė prarys.
Laimės net veido neatmenam,
Kai uždarys
Kilpą nunėrusi rytdiena
Mūsų vartus –
Viešnią įleidus paklydusią.
Kviesis kartu...
.......................................................
Gimę iš karto mes suklykiam –
Būna baugu...
Motinos rankose kūdikis –
Žemės žmogus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-05-15 17:40:21
Veiną akimirką tu gyvas, o kita užkasamas numiręs.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-05-15 15:06:37
Ritmika kaip dunksinti į karstą žemė, todėl dar labiau sustiprina siužetą. Kaip Jums ir būdinga - stipriai.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-05-15 12:54:15
Iš žemės į žemę...
Vartotojas (-a): Roberta
Sukurta: 2013-05-15 11:46:14
Žmogus, kaip vėrinys, suvertas iš akimirkų.
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-05-15 09:48:03
lyg lietus....nuprausė....
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2013-05-15 09:26:37
Visa gyvenimo filosofija...
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-05-15 08:47:46
pritariu Vasarai.Aš taip pat sužavėta
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-15 06:48:40
Be galo tyra ir jautru, sužavėta