Rodos, tik motinos įsčiose
Būnam laisvi –
Ašarą sūrią neišgeriam...
Krenta gelsvi

Lapai be rudenio gailesčio.
Kas juos paguos?
Trūksta užuojautos, meilės čia –
Brenda varguos

Dienos belaukiančios vakaro –
Sapno saldaus.
Upės išsekusios teka jau –
Dangų maldaus

Dievo malonės – ne rūpesčio –
Reikia lietaus...
Vejas likimas keturpėsčias –
Laimę pagaus.

Kam tie sunkėjantys akmenys?
Žemė prarys.
Laimės net veido neatmenam,
Kai uždarys

Kilpą nunėrusi rytdiena
Mūsų vartus –
Viešnią įleidus paklydusią.
Kviesis kartu...
.......................................................

Gimę iš karto mes suklykiam –
Būna baugu...
Motinos rankose kūdikis –
Žemės žmogus.